gaudyti

1 gáudyti, -o, -ė iter. gauti. 1. griebti, čiupti: Mergikės šoko gaudyti avino P.Cvir. Jis padėdavo žandarų gaudomiems žmonėms rš. Medžioju, gaudau žvėris SD136. Katė pelę gaudo J.Jabl. Kregždė gaudo dvisparnius ligi leidžiantis saulei J.Jabl. Gaudo kaip šuva blusas Jnš. Vilkas gaudo ir išblaško avis I. Šikšnosparnis skrisdamas gaudo visokius oro kvapus J.Jabl. Arklį gáudyti K. Ei gaudė gaudė brolis bėrą žirgelį JD126. Arklys greitas, galia zuikius gaudyti Šts. Dūzgė kulkelės kap sode bitelės, gáudė brolius kap zuikelius (d.) Dkš. Dvidešimt penkerius metus esu ištarnavęs gaudomo[je] kariūmenė[je] (kada rekrūtus gaudė) Žeml. Gáudyk parplį, kurklį, vėžius J. Vieną kartą išėjo žmogus gaudyt žuvų BsPI38. Siuntė mane motinėlė žuvelių gaudyti Dkš. Laive sėdėsi, laive liūliuosi, žuvužes begaudysi (d.) J.Jabl. | prk.: Turtus gáudyti (krauti) BŽ264. Lietai ir lietai, vasarojų reikia gáudyt (po truputį imti, vežti nuo laukų) Jnšk. Motka vaikus gáudo (bobauja, bobutauja) Rdm. Jau rogės žemę gáudo (siekia) Alk. Sijono padelka turia gaudyti (siekti) žemę Šts. Arklys padkavas gaudo (pasiekia užpakaline koja priešakinę) Grv. Miežius usnios gáudo (stelbia, smelkia) Klvr. Gaudo kito žodį, o paskui pats tą patį kartoja Dbk. Sakiau, kad negaudyk žodžių (nekartok kito pasakymų) Skr. Gaudyte gaudo tokias paskalas rš. Rūbais jaunikius gaudo (vilioja) Gmž. Jai praeinant, nepažiūrėjo į veidą ir jos akelių negaudė Vaižg. Ausis ėmė gaudyti paukštelių čiulbesį rš. ^ Drumstam vandeny žuvys gaudomos Vl. Brido kap balon varlių gaudytų Mrc. Kad šunys peles gaudytų, tai kačių nereikėtų LTR. Gáudyti sviedinį belekiantį BŽ267. Su pirštinėms eisi kuilio gaudyti, o ne dirbti Lkv. Gáudyk, kad nori, vėją po lauką – daug sugausi! Kp. Geriau maišą paėmęs eik vėjo gaudyt, ne su juo bylinėkis Gs. Vėjus su sietu gaudo (niekus kalba) Šll. Svetimą naudą visi vėjai gaudo (neuždirbtas turtas greit išnyksta) Bsg. Kunigo naudą velniai gaudo Žem. Mieste labiausiai tais madas gaudo (madingai rengiasi) Gs. Nieko nedaro, tik susėdę akim muses gaudo (murkso, snarpso) Grž. Žiovulys gaudo (norisi žiovauti) Lp. 2. rankioti, graibstyti: Avelės gaudė užsilikusius pernykštės žolės stiebelius rš. | Knyga ir laikraštis gaudomi (skaitomi) kaime kaip niekuomet P.Cvir. ^ Bulbę ir tą gaudo (brangina), mierkavoja Upt. | refl.: Žmonys pradėjo gáudytis (gelbėtis nuo bado) su kukurūzais Dr. Nelaimingasis gaudėsi, mėtėsi, o liepsna pešė jo nugarą P.Cvir. Gaudyk, kad gaudos Švnč. 3. refl. gainiotis: Jie (vaikai), maža ką besuprasdami, gaudėsi tarp vežimų P.Cvir. Einam gáudytis po trobą Šts. | prk.: Už tvoros pūdymas, kur vėjai gaudosi (pučia) I.Simon. Šalta, vėjai stuboj gaudosi Gl. Kas gal būt tokioj stuboj, tik vėjas gaudosi (šalta, nesandari, nekūrenta)! Gs. 4. sukti, apgaudinėti: Gáudo tik žmogų – nuvažiuok, ir negauni Jnšk.

◊ diẽną gáudyti lengvabūdiškai gyventi: Tu tik dieną gaudai Lp.

Diẽvą gáudyti glėbiaĩs dėtis šventuoliu: Dievą glėbiais gaudo, o velnias kupra joja Yl.

dvãsią (kvãpą, órą) gáudyti sunkiai kvėpuoti: Sunkiai padirbėjus, imi kvapą gaudyti Žem. Jis gaudė orą bėgdamas, uždusęs rš. Iš visos galės, kvapą gaudydamas, spruko nu jų S.Dauk. Perkaršęs liūtas drybsojo, paskutinę dvasę gaudydamas S.Dauk. [Jis] gaudo kvapą kaip kiauros kalvio dumplės Tat. Varna iš džiaugsmo gaudo kvapą (žiopčioja ) rš. Nebestipra bobelė – dvãsią tik gáudo gáudo Ėr. Visas išbalo, tik kvapą gaudo Vlkv.

glėbiù gáudyti branginti: Laiką reikia gaudyti glėbiu rš.

šlóvę gáudyti BŽ29 norėti įsigyti garbę, veržtis prie garbės.

várnas gáudyti žioplinėti: Palieki namie, tai varnas gaudo A.Vencl.

vė́jus gáudyti nerimtai elgtis: Tu vė́jų negáudyk, tik žiūrėk gyvenimo Užp. Da tokiem galva nesisuka, vėjus gaudo lakstydami laukais Skdt.

vištàs gáudyti svyrinėti girtam: Po miestą vištas gaudo Mlt.

\ gaudyti; apgaudyti; atgaudyti; įgaudyti; išgaudyti; nugaudyti; pagaudyti; pergaudyti; prigaudyti; sugaudyti